Na atleiskit, bet ne tokio pavasario laukiau, ne to tikėjausi. Jau kelinta diena didžiulis vėjas kamuoja visus. Na ir kas kad tos gležnos gėlytės jau iškišo mažus žiedelius, jei oras nepalankus jomis gėrėtis. Penktadienis buvo sunkus, ir nors per gyvo garso koncertą būdama su draugėmis išsitaškiau kaip reikalas, ir nors nuostabūs muzikantai apdovanojo savo bučiniais ir apsikabinimais, tai buvo paskutinis lašas mano nepriekaištingoje visą žiemą nuo rudens išpuoselėtoje sveikatoje. Jau tą vakarą balsas atsakė, o kaklas atsisakė neskaudėti. Dabar kaklą vis tebeskauda, gerklę irgi, sloga kamuoja, ir džiaugiuosi, kad dar užuodžiu mylimiausius kvepalus. Nors visada sau sakau, kad nereikia manyti, jog sergu, jaučiuosi nekaip. Bet nepasiduodu, ir nors ateities specialybė - farmacija, vaistais nepiknaudžiauju ir pasitenkinu arbata su sirupu nuo slogos.
Paskutiniu metu pirkinukų nemažai, bet juos aptarsiu vėliau, galbūt net šiandien, bet ne dabar. Aš tikiu, kad sloga ir ateinantis žydėjimas, kuris nuo pernai reiškia alergiją su tikrai veiksmingais vaistais " Loratin express " manęs neįveiks ir nepalauš mano tikėjimo šviesiu rytojumi ir smagiu pasivažinėjimu dviračiais palei Nemuną. O kol kas daug Jums meilės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą